http://www.willemhartman.nl http://www.hadesign.nl http://www.backtomusicevents.nl http://www.houseofwax.nl http://www.houseofwax.nl https://www.cowinter.com

Naujienos

Statinys negali būti paliktas be priežiūros*

2018 m. liepos 30 d.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Inspekcija) statybos valstybinę priežiūrą vykdo tol, kol vykdoma statinio statyba. Tuo metu Inspekcija gali įpareigoti statytoją pašalinti trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys atitiktų projekto sprendinius. Dalyvaudami statybos užbaigimo procedūrose šios įstaigos pareigūnai taip pat tikrina pastatyto statinio atitiktį projektui ir, tik nenustatę esminių nukrypimų nuo projektinių sprendinių, pasirašo statybos užbaigimo aktą ar patvirtina statytojo pateiktą deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą.

Užbaigto statyti statinio būkle toliau turi rūpintis jo naudotojas. Jis privalo laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos reglamentuotos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės. Dėl to įstatymai numato prievolę statinio naudotojui organizuoti statinio techninę priežiūrą, kurią tinkamai atliekant būtų išvengta jo griūties, o jai įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengta papildomų padarinių ir nuostolių.

Statinio techninis prižiūrėtojas privalo stebėti, kad statinys ir jo konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų, laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir organizuoti atsiradusių statybinių konstrukcijų defektų likvidavimą, rūpintis, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai.

Nesudėtingųjų statinių, vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių, taip pat įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą žemės ūkio paskirties pastatų techninę priežiūrą gali atlikti patys statinių naudotojai, nepaskirdami statinio techninio prižiūrėtojo. Jiems kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami. Daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas tinkamą kvalifikaciją turintį techninį prižiūrėtoją.

Ar tinkamai vykdoma gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų techninė priežiūra, kontroliuoja jų naudojimo priežiūrą vykdančios savivaldybių administracijos. Visų daugiabučių namų ir ypatingųjų statinių patikras jos turi atlikti ne rečiau kaip vieną kartą per metus, kitų statinių – priklausomai nuo turimos informacijos apie statinio techninę būklę ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų laikymąsi naudojant šį statinį.

Neretai patiems statinių naudotojams, nepaisant vykdomos techninės priežiūros, kyla abejonių dėl statinio naudojimo saugumo, tuomet jie kreipiasi į Inspekciją dėl statinių techninės būklės įvertinimo. Tačiau Inspekcija pagal jai priskirtą kompetenciją neatlieka nei statomų, nei pastatytų ir naudojamų pastatų ekspertizės. Statinių projektų ir statinių ekspertizę gali atlikti tik atestuotos įmonės, kurioms suteikta tokia teisė.

*Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos informacija

Kokius dokumentus reikia pateikti Registrų centrui, norint įregistruoti nebaigtą statyti statinį?*

2018 m. gegužės 31 d.

Asmuo, norintis įregistruoti nebaigtą statyti statinį ir nuosavybės teisę į jį Nekilnojamojo turto registre, turi paduoti prašymą bet kuriame teritoriniame Registrų centro klientų aptarnavimo padalinyje. Kartu su prašymu reikia pateikti statinio kadastro duomenų bylą, parengtą matininkų, nurodytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnyje, ir dokumentą t. y. Pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto (toliau – Pažyma), gautą iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, jei statinys priskirtinas ypatingų ar neypatingų statinių kategorijai, kaip nurodyta Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 841.2.5.2. papunktyje.
Pažyma yra pagrindas įregistruoti nebaigtą statyti statinį ir nuosavybės teises į jį Nekilnojamojo turto registre.

Jei statinys priskiriamas nesudėtingų statinių kategorijai, kartu su prašymu reikia pateikti statinio kadastro duomenų bylą ir statybą leidžiančius dokumentus, kai jie privalomi. Šiuo atveju aukščiau nurodyta Pažyma neprivaloma, išskyrus Statybos įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Jei statinio statytojas yra ne vienas asmuo, kartu su aukščiau nurodytais dokumentais reikia pateikti įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą bendrosios jungtinės veiklos sutartį ar kitą dokumentą, patvirtinantį bendraturčių nuosavybės teisių dalis bendroje dalinėje nuosavybėje.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad prašymą dėl nuosavybės teisių į nebaigtą statyti statinį įregistravimo turi pateikti kiekvienas bendraturtis.

Registravimo paslaugų terminus ir įkainius pateikiame šioje nuorodoje.

Papildoma informacija:
Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.2.4.2 papunktyje nurodyta, kad nustatant statinių kadastro duomenis, nebaigti statyti statiniai matuojami, kai galima nustatyti jų pagrindinę naudojimo paskirtį, sienų statybos produktus, plotą, tūrį ar kitus parametrus.

Nebaigto statinio registravimas reglamentuotas Statybos įstatymo 39 straipsnyje.

* Registrų centro informacija

Statybai techninio projekto nepakanka – būtinas ir darbo projektas*

2018 m. kovo 31 d.

Net ir įpusėjus statybai ar rūpinantis statybos užbaigimo dokumentu vis dar pasitaiko atvejų, kai statytojas nustemba, kad reikia pateikti ne tik techninį projektą, bet ir darbo projektą arba techninį darbo projektą. Nors tai nėra naujas reikalavimas, dėl jo nepaisymo, pasak statybos inspektorių, neretai stringa statybos užbaigimo procedūros. Šia tema daug paklausimų gauna ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) konsultantai.
„Gavę statybą leidžiantį dokumentą (SLD) pagal techninį projektą statytojai mano, kad to pakanka teisėtai vykdyti statybą. Tačiau jei ir neprivaloma statybos projektą rengti dviem etapais, tai nereiškia, kad nebūtinas darbo projektas. Tokiu atveju turi būti iškart rengiamas techninis darbo projektas“, – sako VTPSI atstovas Ričardas Indrašius.
Dviem etapais, techninis projektas ir darbo projektas, rengiamas statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto atveju, kai taikant Viešųjų pirkimų įstatymą statybos rangovas parenkamas pagal techninį projektą, arba statytojui pageidaujant. Kitais atvejais projektas rengiamas vienu etapu – techninis darbo projektas.
Techninis projektas yra vientisas dokumentas, kurio pagrindu atliekama projekto ekspertizė (kai ji privaloma ar kai to pageidauja statytojas), gaunamas SLD, parenkamas statinio statybos rangovas, rengiamas darbo projektas ir t. t. Taigi darbo projektas – projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai. Pagal darbo projektą, įvertinus techninio projekto technines specifikacijas, gaminami statybinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų elementai, vykdomi statybos darbai. Užbaigus statyti statinį, darbo projekto brėžiniai pažymimi žyma „Taip pastatyta“. Techninis darbo projektas yra dokumentas, kuriuo vadovaujantis pasiekiami techninio projekto ir darbo projekto tikslai.
Kai iškart neparengtas techninis darbo projektas, darbo projektą turi rengti techninį projektą parengęs projektuotojas. Kyla klausimas – kas gali parengti darbo projektą, jei techninio projekto rengėjas jau nevykdo projektavimo veiklos? „Kitas projektuotojas gali rengti darbo projektą, jei techninio projekto autorius nutraukė projektavimo veiklą arba nebeegzistuoja, arba jis neprieštaravo, kad darbo projektą parengtų kitas projektuotojas. Taip pat pats techninio projekto autorius, gavęs statytojo sutikimą raštu, gali pasamdyti kitą projektuotoją darbo projektui parengti“, – paaiškina VTPSI atstovas R. Indrašius. Šis reikalavimas netaikomas ir tuo atveju, kai statybos darbai perkami kartu su projektavimo darbais (pagal statytojo parengtą techninį projektą) ir statybos rangovas atrenkamas konkurso būdu. Tačiau bet kuriuo atveju, kai darbo projektą rengia kitas projektuotojas, jis privalo įvykdyti patvirtinto techninio projekto sprendinių reikalavimus, darbo projekte nurodyti techninį projektą parengusį projektuotoją, informuoti jį apie pastebėtas techninio projekto klaidas.
Kaip minėta, statybos darbai turi būti atliekami pagal darbo projektą ar techninį darbo projektą. Laiku neparengus nustatytos sudėties projekto, sprendimus tenka priimti tiesiog statybvietėje, dėl ko kyla rizika darbus atlikti nekokybiškai ar net pažeisti esminius statinio projekto sprendinius. Todėl, kai nebūtina projekto rengti dviem etapais, VTPSI statybas planuojantiems gyventojams pataria su projektuotojais iškart sudaryti techninio darbo projekto rengimo sutartis.

*Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos informacija

VTPSI ragina paskubėti registruoti statinius*

2017 m. rugpjūčio 12 d.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) statytojams primena, kad liko tik 3 mėnesiai iki 2015 m. lapkričio 1 d. pastatytiems statiniams įregistruoti. Raginama paskubėti, nes to laiku nepadarius grės baudos.
Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. buvo nustatytas vienerių metų terminas iki šios datos baigtiems statyti ar pradėtiems, bet ilgiau kaip 3 metus nebaigtiems ir neįregistruotiems statiniams įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (NTR). Po 2015 m. lapkričio 1 d. baigus statinio statybos darbus ir atlikus statybos užbaigimo procedūras, privaloma ne vėliau kaip per 3 mėnesius statinį ir daiktines teises į jį įregistruoti NTR.
Pagal Registrų centro skelbiamą statistiką per praeitų metų pirmąjį pusmetį įregistruoti 4 806 pastatai, šiemet per tą patį laikotarpį – 5 014. Nors ir galima manyti, kad šio skaičiaus padidėjimas susijęs su statytojams nustatytos prievolės vykdymu, tačiau pokytis nėra didelis, lyginant su išduotų statybos užbaigimo dokumentų skaičiumi (vien 2015 metais jų išduota 11 tūkst.).
Reikalavimas atlikti statinių teisinę registraciją taikomas ne tik naujos statybos atveju. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jeigu statiniai buvo rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti.
Nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingas ar neypatingas statinys, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingą ar neypatingą statinį nesudėtingas statinys turi būti įregistruotas ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybą leidžiančio dokumento (SLD) išdavimo dienos. Jis registruojamas VTPSI išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių pagrindu. Atlikus statinio kadastrinius matavimus ir turint kadastro duomenų bylą, nuotoliniu būdu per IS „Infostatyba“ arba tiesiogiai VTPSI teritoriniam skyriui pateikiamas prašymas išduoti šią pažymą. Statytojas taip pat privalo tikslinti statybos metu pasikeitusius statinio kadastro duomenis ne rečiau kaip kartą per penkerius metus nuo nebaigto statyti statinio įregistravimo NTR.
Remiantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu, nekilnojamojo turto kadastro objektu laikomas statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai reikalingas SLD, arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą. Jeigu nesudėtingo statinio SLD pagal galiojančius teisės aktus neprivalomas, tai jį registruoti taip pat neprivalu.
Pastatytą naują ypatingą ar neypatingą statinį, išskyrus gyvenamuosius namus, galima naudoti tik jį įregistravus NTR. Taip pat ir iki rekonstruoto ypatingo ar neypatingo statinio naujų dalių naudojimo pradžios būtina įregistruoti pasikeitusius statinio kadastro duomenis. Šis reikalavimas netaikomas rekonstruojant gyvenamuosius namus, inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas.
Statinio ir daiktinių teisių į jį registravimo ir nebaigtų statyti ar rekonstruoti statinių kadastro duomenų tikslinimo NTR tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo 145 eurų iki 290 eurų, juridiniam asmeniui – nuo 290 iki 580 eurų. Savivaldybių administracijos turi teisę administracinę atsakomybę taikyti ir už registruotinų negyvenamosios paskirties statinių naudojimą, neatlikus jų statybos užbaigimo procedūrų ir neįregistravus NTR. Statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant Statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus užtraukia baudą fiziniam asmeniui nuo 144 iki 1 448 eurų, juridiniam asmeniui – nuo 1 448 iki 7 240 eurų.

*Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos informacija

Laikas statiniams įregistruoti senka, po to grės baudos*

2017 m. kovo 14 d.

Teisės aktų pakeitimai, numatantys privalomą statinių registraciją, įsigaliojo praeitų metų lapkričio 1 dieną. Iki šios datos baigti statyti ar pradėti, bet ilgiau kaip trejus metus nebaigti ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre (NTR) neįregistruoti statiniai turi būti įregistruoti iki 2016 metų lapkričio 1 dienos.

Atlikus statinio statybos užbaigimo procedūras, ne vėliau kaip per tris mėnesius privaloma statinį ir daiktines teises į jį įregistruoti NTR. Nebaigti statyti ar rekonstruoti statiniai turi būti įregistruoti ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos.

Kartu su prašymu įregistruoti pastatytą statinį Registrų centrui turi būti pateikiamas statybos užbaigimo aktas (kai jis privalomas) ar deklaracija apie statybos užbaigimą ir statinio kadastro duomenų byla.

Nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingas ar neypatingas statinys, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingą ar neypatingą statinį nesudėtingas statinys registruojamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių pagrindu. Taigi atlikus statinio kadastrinius matavimus ir turint kadastro duomenų bylą, pirmiausiai reikia kreiptis į VTPSI teritorinį skyrių. Nebaigtas statyti ar rekonstruoti nesudėtingas statinys gali būti registruojamas nepateikus VTPSI pažymos.

Galiojančios teisės aktų nuostatos taip pat numato statytojo prievolę tikslinti statybos metu pasikeitusius statinio kadastro duomenis. Tai turi būti atliekama ne rečiau kaip kartą per penkerius metus nuo nebaigto statyti statinio įregistravimo NTR.

Žinotina, kad pastatytą naują ypatingą ar neypatingą statinį, išskyrus gyvenamuosius namus, galima naudoti tik jį įregistravus NTR. Taip pat ir iki rekonstruoto ypatingo ar neypatingo statinio naujų dalių naudojimo pradžios būtina įregistruoti pasikeitusius statinio kadastro duomenis. Pastarasis reikalavimas netaikomas rekonstruojant gyvenamuosius namus, inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas.

Nuo šių metų lapkričio už nustatytos statinių ir daiktinių teisių į juos registravimo ir nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenų NTR tikslinimo tvarkos pažeidimus bus taikoma administracinė atsakomybė – fiziniams asmenims numatyta bauda nuo 145 iki 290 eurų, juridiniams – nuo 290 iki 580 eurų.

 

*Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos informacija

Savivaldybei neišdavus statybos leidimo, statytojas gali kreiptis į VTPSI*

2017 m. sausio 15 d.

 Statybos įstatymas numato teisę statytojui tam tikrais atvejais teikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą (SLD), kai savivaldybės administracija jo neišduoda. Tačiau tokia galimybe  2014–2015 metais pasinaudojo tik pora statytojų – Vilniaus miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių administracijoms neišdavus SLD, jie prašymus pateikė VTPSI skyriams.

     Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nurodytos sąlygos, kurioms esant statytojas gali įgyvendinti minėtą teisę. Jeigu statytojas mano, kad jo savivaldybės administracijai pateiktas prašymas išduoti SLD nepriimamas ir (ar) neregistruojamas IS „Infostatyba“ neteisėtai, jis turi teisę dėl SLD išdavimo kreiptis į VTPSI teritorinį skyrių per 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų privalomų pateikti dokumentų pateikimo dienos. Kai savivaldybės administracijai užregistravus prašymą ir visiems statinio projektą tikrinusiems subjektams šiam projektui pritarus SLD per nustatytą jo išdavimo terminą neišduodamas, per 20 darbo dienų nuo termino pabaigos statytojas taip pat gali kreiptis į VTPSI. Per 20 darbo dienų nuo statinio projekto patikrinimo termino pabaigos galima prašyti VTPSI išduoti SLD, kai, užregistravus prašymą IS „Infostatyba“, per nustatytą terminą SLD nebuvo išduotas ir apie jo neišdavimo priežastis statytojas (užsakovas) arba jo įgaliotas asmuo nebuvo informuotas.

     Vis dėlto ši teisės aktų numatyta statytojo teisė nereiškia, kad VTPSI tikrai patenkins prašymą išduoti SLD. VTPSI teritorinio skyriaus specialistai pirmiausia patikrina, kokios SLD išdavimo procedūros jau atliktos, ir atlieka dar neatliktas STR 1.07.01:2010 nurodyta tvarka. Ir tik nustačius, kad statinio projektui pritarta ar nepritarta nepagrįstai (pažeidžiant teisės aktų reikalavimus), priimamas sprendimas dėl SLD išdavimo ar neišdavimo.

     Vienu iš minėtų dviejų atvejų 2014 metais VTPSI Vilniaus skyrius, nustatęs, kad savivaldybės administracijos atsisakymas išduoti SLD nepagrįstas, statytojui išdavė ir leidimą rekonstruoti statinius, ir rašytinį pritarimą pastatų paskirties keitimo projektui. Klaipėdos rajone planuojančio statyti gyvenamąjį namą asmens praeitais metais gauto prašymo VTPSI Klaipėdos skyrius netenkino, nes vienas statinio projektą privalėjusių patikrinti subjektų jam nepritarė ir nurodė nepritarimo motyvus. Gavus bent vieną nepritarimą projektui, SLD neišduodamas, pateikti dokumentai grąžinami statytojui, informuojant jį apie neišdavimo priežastis ir pateikiant konkrečias pastabas dėl statinio projekto.

     VTPSI primena, kad pagal šiuo metu galiojančias Statybos įstatymo nuostatas SLD turi būti išduotas ne vėliau kaip per:

1) 45 darbo dienas – leidimas statyti naują ar rekonstruoti ypatingą statinį;

2) 30 darbo dienų – leidimas statyti naują ar rekonstruoti neypatingą statinį ir rašytinis pritarimas ypatingo statinio kapitalinio remonto projektui;

3) 15 darbo dienų – kitais, negu 1, 2 ir 4 punktuose nurodytais, atvejais;

4) 10 darbo dienų – leidimas tęsti sustabdytą statybą.

     SLD išdavimo terminas skaičiuojamas nuo visų privalomų pateikti dokumentų gavimo dienos.

 *Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos informacija

„Keisti sklypo reljefą – nedarant žalos kaimynams*
2016 m. lapkričio 25 d

Kaip organizuojama statinio statyba ir kaip turi atrodyti sklypas užbaigus statybą, turi būti numatyta statinio projekte. Sklypo planas yra techninio projekto sudedamoji dalis. Jame nurodomi sklypo reljefo formavimo (pažeminimo, paaukštinimo, išlyginimo) sprendiniai. Taip pat plane numatomi sklypo reikmėms skirtų susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų tiesimo, žaidimų ar kitų aikštelių įrengimo, tvorų tvėrimo, apželdinimo, esamų želdinių apsaugos projektiniai sprendiniai.

Sklypo planas turi būti parengtas laikantis statybos techninio reglamento „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimų. Reglamente nustatyta, kad, viršijant didžiausią leistiną sklypo reljefo nuolydį (12 proc.), jis turi būti sumažinamas atitinkamai pertvarkant (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.) reljefą. Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais). Sklype paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan. Kai komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno nėra, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus.

Maksimalus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumas ties šių sklypų riba teisės aktais nereglamentuotas. Statinio statybos metu sklypo formavimas turi būti atliekamas pagal statinio projekto sprendinius. Jeigu statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo žemės sklypo reljefą, privalo užtikrinti paviršinio nuotekų nuvedimą taip, kad jos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Nuo grunto griuvimo ar nušliaužimo į kitą sklypą apsaugotų atraminė sienutė, kuri turi būti įrengta laikantis tokiems inžineriniams statiniams taikomų reikalavimų. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Kai yra toks pavojus, statytojas privalo, susitaręs su gretimo žemės sklypo savininku ir gavęs jo sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti kitą abiem savininkams priimtiną sprendimą).

VTPSI vykdo statybos valstybinę priežiūrą ir su žemės paviršiaus reljefo keitimu susijusius klausimus nagrinėja tik tais atvejais, kai sklypo reljefas pertvarkomas vykdant statinių statybą, t. y. kai žemės darbai priskirtini statybos darbams (iki statybos užbaigimo procedūrų atlikimo). Kitais atvejais tokius kaimynų ginčus reikėtų spręsti civilinius santykius ar aplinkos apsaugą (kai pažeidžiami aplinkosaugos reikalavimai) reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Visais atvejais žemės naudotojų teises gina ir jų pareigas nustato įstatymas. Visiems privalu laikytis Žemės įstatymo nuostatos, kad, savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

 *Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos informacija

Įsigalioja Statybos įstatymo nuostatos dėl privalomo statinių registravimo*
2016 m. lapkričio 12 d.

Lapkričio 1 dieną įsigalioja Statybos įstatymo pakeitimai, numatantys privalomą pastatytų ir statomų statinių registraciją. Atlikus statinio statybos užbaigimo procedūras, ne vėliau kaip per tris mėnesius privaloma statinį ir daiktines teises į jį įregistruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre (NTR). Nebaigti statyti ar rekonstruoti statiniai turi būti įregistruoti ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos.
Kartu su prašymu įregistruoti pastatytą statinį Registrų centrui pateikiamas statybos užbaigimo aktas ar deklaracija apie statybos užbaigimą ir statinio kadastro duomenų byla.
Nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingas ar neypatingas statinys, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingą ar neypatingą statinį nesudėtingas statinys registruojamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių pagrindu. Dėl to, turint statinio kadastro duomenų bylą, pirmiausiai reikia kreiptis į VTPSI teritorinį skyrių. Nebaigtas statyti ar rekonstruoti nesudėtingas statinys gali būti registruojamas nepateikus VTPSI pažymos.
Naujosios Statybos įstatymo nuostatos numato ir būtinybę statybos metu tikslinti pasikeitusius statinio kadastro duomenis. Juos privaloma tikslinti ne rečiau kaip kartą per penkerius metus nuo nebaigto statyti statinio įregistravimo NTR.
Iki šių metų lapkričio baigti statyti statiniai ar pradėti, bet ilgiau kaip trejus metus nebaigti ir NTR neįregistruoti statiniai turi būti įregistruoti ne vėliau kaip per vienus metus, tai yra iki 2016 metų lapkričio 1 dienos. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu, nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi statiniai (taip pat nebaigti statyti), kurių statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis yra privalomas).
Dar viena naujovė susijusi su statinių naudojimu. Pastatytą naują ypatingą ar neypatingą statinį, išskyrus gyvenamuosius namus, galima naudoti tik jį įregistravus NTR. Taip pat ir iki rekonstruoto ypatingo ar neypatingo statinio naujų dalių naudojimo pradžios būtina įregistruoti pasikeitusius statinio kadastro duomenis. Pastarasis reikalavimas netaikomas rekonstruojant gyvenamuosius namus, inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas.
Už nustatytos statinių ir daiktinių teisių į juos registravimo ir nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenų NTR tikslinimo tvarkos pažeidimus fiziniams asmenims numatyta bauda nuo 145 iki 290 eurų, juridiniams – nuo 290 iki 580 eurų.

*Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos informacija

Ypatingi ir neypatingi statiniai – požymiai ir statybos ypatumai*

2016 m. spalio  14 d.

Iš tikrųjų svarbu teisingai nustatyti numatomo statyti pastato ar inžinerinio statinio kategoriją norint išsiaiškinti, koks projektas turi būti parengtas, kokie reikalavimai keliami projekto vadovui ir kitiems statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams. Nuo statinio kategorijos priklauso ir statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas bei jo rūšis. Nors projektuojamo statinio kategoriją pagal reglamentuose nurodytus požymius turi nustatyti statinio projekto vadovas, tačiau žinodamas šiuos požymius statytojas, dar prieš kreipdamasis į atitinkamos kvalifikacijos projektuotoją, gali pats jau būti apsisprendęs dėl maksimalių statinio parametrų.
Statiniai į kategorijas skirstomi atsižvelgiant į jų techninius parametrus, konstrukcijų ir technologijų sudėtingumą, paskirtį ir kitas aplinkybes. Statinių priskyrimas ypatingų kategorijai retai kelia abejonių, nes Statybos įstatyme ir statybos techniniame reglamente „Ypatingi statiniai“ aiškiai nurodytos jų charakteristikos. Dažniausiai painiojamos, neretai ir tapatinamos nesudėtingų ir neypatingų kategorijos. O skirtumas yra reikšmingas tiek SLD, tiek ir statybos techninės veiklos pagrindinių sričių – statybinių tyrinėjimų, projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros, projekto ekspertizės, statybos darbų ir statybos techninės priežiūros – vadovų kvalifikacijos atžvilgiu.
Neypatingas statinys – tai statinys, nepriskiriamas ypatingiems ir nesudėtingiems statiniams. Nesudėtingų pastatų ir inžinerinių statinių sąrašai, paprastų konstrukcijų požymiai ir techniniai parametrai bei tokių statinių projektavimui ir statybai vadovaujančių neatestuotų asmenų kvalifikaciniai reikalavimai nustatyti reglamente „Nesudėtingi statiniai“. Taigi statiniai, kurių techniniai parametrai didesni už nesudėtingų, tačiau neatitinka nė vieno iš ypatingo statinio požymių, yra neypatingi. Pavyzdžiui, individualūs gyvenamieji namai, didesnio kaip 80 kv. m bendrojo ploto ar aukštesni kaip 8,5 m, priskiriami neypatingiems statiniams. Daugiabučiai ar negyvenamieji pastatai, kurių bendrasis plotas didesnis kaip 2000 kv. m ar aukštis viršija 20 m, jau vien pagal šiuos parametrus – ypatingi statiniai.
Neypatingų statinių statybos pagrindinių sričių vadovų išsilavinimo ir profesinės patirties kvalifikaciniai reikalavimai mažesni nei ypatingų – pakanka statybos inžinieriaus aukštojo mokslo diplomo ir 2 metų (statybos techninės priežiūros vadovui – 3 metų) profesinės patirties.

*Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos informacija

Namo statyba – rangos ar ūkio būdu?*

2016 m. rugsėjo  14 d.

Gyventojai, apsisprendę statyti namą ūkio būdu, tikisi sutaupyti, tačiau neretai dėl to patiria nuostolių. Samdomi pavieniai statybininkai ar jų brigados, nesudarant sutarčių, atsiskaitoma grynaisiais. Užbaigę statybą, o būna, kad ir nebaigę darbų, tokie statybininkai dingsta, palikę nemažai broko. Teisybės paieškos šiuo atveju bevaisės, statybos defektus tenka taisyti savo lėšomis. Niekuo negali padėti ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI), į kurią galiausiai kreipiasi nukentėję statytojai. Tik galima sulaukti dar didesnių nemalonumų, jei statyba buvo vykdoma neorganizavus jos techninės priežiūros ar nepasamdžius statybos vadovo.
Pagrindinis statybos ūkio būdu požymis – rangos sutarties nebuvimas. Riziką dėl tinkamo darbų organizavimo, kokybės trūkumų ar išaiškėjusių defektų baigtame statyti statinyje prisiima statytojas. Šiuo atveju jis turi teisės aktų nustatytas tiek statytojo (užsakovo), tiek ir rangovo pareigas ir teises.
Dar gana dažnai ūkio būdu individualius namus statantys gyventojai mano, kad norint teisėtai vykdyti statybą pakanka turėti statybą leidžiantį dokumentą, darbus atlikti pagal projektą, o juos užbaigus pateikti tvirtinti VTPSI paties surašytą deklaraciją apie statybos užbaigimą. Apie prievolę prisiimti rangovo pareigas pamirštama.
Neypatingo statinio (šiai kategorijai priskiriamas didesnio kaip 80 kv. m bendrojo ploto individualus gyvenamasis namas ar ūkio pastatas) statybos ūkio būdu atveju viena iš statytojo perimamų rangovo pareigų – paskirti ar pasamdyti statybos vadovą. Vykdydamas statytojo pareigas, jis taip pat privalo organizuoti statinio statybos techninę priežiūrą, tai yra pasamdyti statybos techninį prižiūrėtoją. Jeigu statytojas turi statybos inžinieriaus diplomą ir bent poros metų profesinę patirtį, jis pats gali vadovauti statybai. Tačiau tas pats asmuo, nors ir atitinkantis kvalifikacinius reikalavimus, negali vykdyti statinio statybos vadovo ir techninės priežiūros vadovo pareigų, o galiojantys teisės aktai nenumato išimčių dėl prievolės samdyti abu specialistus statybos ūkio būdu atveju.
Statytojui, neturinčiam statybos inžinieriaus diplomo, patartina statybą pavesti rangovui. Organizuoti statybą rangos būdu gyventojai vengia dėl santykinai didesnių išlaidų. Rangovas į darbų kainą įskaičiuoja ir civilinės atsakomybės draudimo kainą, ir savo planuojamą pelną. Be to, privaloma visą statybos eigą fiksuoti statybos darbų žurnale. Ūkio būdu statant ne didesnį kaip 500 kv. m bendrojo ploto vieno ar dviejų butų gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties pastatą statybos darbų žurnalo pildyti neprivaloma. Tačiau šis statybos vykdymo dokumentas naudingas statytojui. Statybos darbų žurnale aprašoma statybos darbų eiga nuo statybos pradžios iki statinio statybos užbaigimo, atliktų statybos darbų kokybė, atskirų darbų perdavimas statytojui, į jį įrašomi visų statybos priežiūros dalyvių atliktų patikrinimų rezultatai ir reikalavimai. Šie įrašai labai reikšmingi tuo atveju, kai išaiškėja statybos defektai ar įvyksta statinio avarija per garantinį terminą. Turint rašytinių įrodymų, paprasčiau pareikalauti statybos techninio prižiūrėtojo, rangovo ar projektuotojo atsakomybės.
Taigi renkantis statybos organizavimo būdą reikėtų įvertinti ne tik numatomas faktines išlaidas, bet ir neišvengiamai statytojo prisiimamos rizikos kainą.
VTPSI primena, kad reikalavimas statytojui Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ arba tiesiogiai VTPSI teritoriniam skyriui pateikti informaciją apie statybos pradžią, rangovo (kai sudaroma rangos sutartis) pasamdymą, taip pat statinio statybos vadovo ir statybos techninio prižiūrėtojo pasamdymą turi būti vykdomas nepriklausomai nuo statybos (išskyrus statinio remontą ir nesudėtingo statinio statybą) organizavimo būdo.

*Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos informacija

Pasiklydusiems statinių teisinės registracijos labirintuose*
2016 m. rugpjūčio 14 d.

Civilinis kodeksas numato, kad nekilnojami daiktai ir daiktinės teisės į juos turi būti registruojami viešame registre, neregistruotų statinių negalima parduoti, dovanoti ar kitaip jais disponuoti. Tačiau konkretus terminas per kiek laiko atlikus statybos užbaigimo procedūras (gavus statybos užbaigimo aktą, surašius (patvirtinus) deklaraciją apie statybos užbaigimą) turi būti atliekamas statinio registravimas Nekilnojamojo turto registre (toliau – Registre) teisės aktuose iki šiol nebuvo reglamentuotas.
Nuo 2015 metų lapkričio 1 d. įsigaliojantys Statybos įstatymo pakeitimai iš esmės pakeičia šią situaciją. Taigi, atlikus statybos užbaigimo procedūras, ne vėliau kaip per tris mėnesius bus privaloma statinį ir daiktines teises į jį įregistruoti Registre.
Užsitęsus ypatingo ar neypatingo statinio statybos ar rekonstravimo darbams, ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos šie nebaigti statiniai taip pat turės būti registruojami Registre. Statytojai, norėdami įregistruoti nebaigtą statyti statinį, pirmiausia turėtų kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo, kuri kartu su statinio kadastro duomenų byla yra pagrindas įregistruoti nebaigtą statyti statinį.
Pasikeitusius statinio kadastro duomenis bus privaloma tikslinti ne rečiau kaip kartą per penkis metus nuo nebaigto statyti statinio įregistravimo Registre. Nebaigti statyti nesudėtingi statiniai bus registruojami statytojo pageidavimu.
Iki 2015 metų lapkričio 1 d. baigti statyti, pradėti ir ilgiau kaip 3 metus nebaigti, tačiau Registre neįregistruoti statiniai turės būti įregistruoti ne vėliau kaip per vienerius metus nuo Statybos įstatymo pakeitimų įsigaliojimo dienos.
Šių reikalavimų nevykdantys asmenys bus traukiami atsakomybėn teisės aktų nustatyta tvarka.

*Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos informacija